Artimiausi renginiai

Mano pirmieji mokslai šį pavasarį švenčia aštuonių veiklos metų gimtadienį. Šia proga pradedame interviu su mūsų mokyklos mokytojais seriją. Mūsų mokytojai yra ne tik specializuoto dalyko žinovai, jei su vaikais dalinasi kelių savo specialybių žiniomis, patirtimi ir įgūdžiais. Tai padeda vaikui ne tik įdomiai mokytis lietuvių kalbos, bet ir visapusiškiau pažinti pasaulį, ir formuoti asmenybę.

Apie holistinę mokyklą, dailę ir dailės terapijos metodais grįstą saviugdą, ir kitas veiklas, lietuvių kalbos mokymą bei dvikalbystę kalbiname mokytoją Almą Šlečkutę. Alma Mano pirmuosiuose moksluose dirba nuo pirmųjų mokyklos veiklos metų ir su mokyklos įkūrėja bei vadove Simona Staputiene yra sukūrusi ikimokyklinio ugdymo programą bei mokomąją medžiagą, aktyviai prisideda prie pradinio ugdymo programos tobulinimo.

Kodėl pasirinkai dirbti holistinėje mokykloje ir ką tau pačiai reiškia holistinis ugdymas?

Vidurinę mokyklą ir universitetą baigiau gerais balais. Tačiau, ypač mokykloje daug kas man nepatiko ir kai kurie dalykai atrodė nesusieti su gyvenimu. Tiesa, buvo keli šviesuoliai mokytojai, kurie sudarė man sąlygas giliau domėtis, tobulėti ir rašyti referatus man svarbiomis temomis. Tai nebuvo lengviausias kelias, bet koks įdomus! Taigi, man holistinis ugdymas reiškia atsigręžimą į vaiką. Tai “gyvas”, nuolat kintantis, apimantis daug sričių ugdymas. Holistinėje Mano pirmųjų mokslų mokykloje vaikai mokinami ne iš vadovėlio, nes mokomos temos, pvz. lietuvių kalbos pamokose, perteikiamos kūrybingai, įjungiant pasaulio pažinimą, muziką, šokį, matematiką, dailę. Taip vaikai gali labiau atsiskleisti, lengviau įsiminti informaciją, o įgytas žinias pritaikyti savo gyvenime. Holistinėje mokykloje, kaip ir kitose ugdymo įstaigose yra atsižvelgiama į amžiaus tarpsnių ypatumus ir planuojamus pasiekimus. Mano pirmuosiuose moksluose vaikų pasiekimai dažniausiai būna aukštesni, nei nurodoma bendruosiuose nuostatuose. Tai įrodo, kad holistinis ugdymas yra efektyvus.

Ką atradai dirbdama Mano pirmuosiuose moksluose?

Kad laikas – labai reliatyvi sąvoka. Jeigu rimčiau, dirbant tokioje mokykloje reikia būti labai kūrybingam, lanksčiam, nuolat tobulintis. Į mokyklą ateina labai skirtingi, įdomūs vaikai. Norisi jiems padėti, išryškinti jų stipriąsias puses. Šioje mokykloje galiu realizuoti save, o tai suteikia daug laimės.

Mokytojas – tai…, mokykla – tai…., mokinys – tai…

Mokytojas – tai nebūtinai tas, kuris turi pedagogo išsilavinimą, tai – pašaukimas.

Mokykla – tai bendruomenė susidedanti iš mokinių, jų tėvų ir mokytojų.

Mokinys – tai svarbiausias šios mažos bendruomenės narys.

Kada ir kodėl pradėjai domėtis daile?

Čia , turbūt, labiau tiktų klausimas „kada pradėjai piešti?“ Mano pirmaisiais sąmoningais piešiniais buvo “iliustruotos” vaikiškos poezijos knygos, šaškių lenta. Spėju, kad aš dar nėjau į mokyklą. Aš visada piešiau ir kūriau, ne tik dailės, bet ir muzikos kūrinius. Daile mūsų namuose domėjosi mama, kuri visai nemokėjo piešti, bet mylėjo meną ir būtent ji mane supažindino su žymiais dailės kūriniais, dailininkais. Vėliau, dailės mokykloje, universitete išmokau daugiau dailės atlikimo technikų, tam tikrų taisyklių. Tai paskatino giliau domėtis daile ir jau savarankiškai gilintis į labiau patikusias sritis. Džiaugiuosi, kad dabar savo patirtį galiu perduoti savo mokiniams.

Kodėl pradėjai domėtis dailės terapija?

Štai čia, žodis “domėtis” labai tinka. Man visada rūpėjo, kaip dailė, menas, pagaliau spalvos veikia žmogų. Tikiu, kad spontaniškas piešinys gali daug pasakyti apie žmogaus emocijas, išgyvenimus. Visada norėjosi sujungti dailę ir psichologiją, padėti visų pirma sau, o vėliau ir kitiems išsiaiškinti savo jausmuose. Būtent dailės terapija grindžiama vizualinio meno kūrybiniu procesu, psichologijos ir psichoterapijos sinteze. Taigi , šis pasirinkimas domėtis dailės terapija atėjo natūraliai.

Kas yra dailės terapija?

Dailės terapijoje piešimas, tapymas, lipdymas yra tik priemonė, padedanti išreikšti savo jausmus, emocijas, išgyvenimus. Žmogus piešdamas gali atsipalaiduoti, “pažadinti” savo prisiminimus, spalvomis pasakyti tai, ko negali žodžiais, pagaliau popieriuje “ištaškyti” viską, kas susikaupę viduje. Šiame procese labai svarbus yra darbo aptarimas, analizė. Tada žmogus gali labiau suprasti save, savo jausmus, rasti problemų sprendimo būdus. Į dailės terapijos užsiėmimus žmonės ateina ne tam, kad taptų puikiais dailininkais, bet norėdami tapti labiau integruotais, kūrybingais visuomenės nariais.

Nuo kelių metų vaikai priimamai į dailės terapiją ir kodėl?

Į šiuos užsiėmimus vaikai priimami nuo 4- 6 metų. Tokio amžiaus vaikai jau sąmoningi, su jais galima kalbėtis, aptarti darbus, išgyventas emocijas, jausmus.

Ar tinka ir suaugusiems?

Taip, žinoma.

Ką veikia mokiniai atėję į dailės terapijos užsiėmimus?

Šiuo metu Mano pirmuosiuose moksluose vedamas kursas Socialiai atsakingos asmenybės ugdymas, panaudojant dailės terapijos metodus. Čia vaikai spontaniškai piešia, tapo ar lipdo, taip patiria daug emocijų, išgyvenimų. Šiuose užsiėmimuose vaikai mokosi savarankiškai organizuoti veiklą, sutelkti dėmesį, laikytis taisyklių, o aptardami darbus – išklausyti ir gerbti draugą, drąsiai pasakyti savo nuomonę, apibūdinti jausmus.

Kiek trunka dailės terapijos kursas?

12 arba 24-is užsiėmimus.

Kokių rezultatų pasiekiama dailės terapijos užsiėmimuose?

Po užsiėmimų vaikai labiau pasitiki savimi, tampa kūrybiškesni, labiau empatiški, lengviau

susikaupia mokykloje. Čia jie patiria daug teigiamų emocijų, kurios skatina pozityvų mąstymą.

Ugdant emocinį intelektą ir labiau gilinantis į save ( programa Savęs pažinimas), vaikai išmoksta realiai vertinti save, savo galimybes, atsakingai priimti sprendimus, suformuluoti ir išgryninti savo tikslus, suvokti savo emocijas, išveikti negatyvias emocijas socialiai priimtinu būdu.

Kokiose dar pamokose naudoji dailės terapijos metodus?

Dailės terapijos metodus panaudoju pagal poreikį, nepriklausomai nuo dėstomo dalyko, kuomet reikia vaikams susikaupti, atsipalaiduoti ar nurimti. Manau, norint sukurti tinkamą pamokos atmosferą, pasiekti planuojamų rezultatų, mokytojas turi pasitelkti įvairius metodus. Man asmeniškai, dailės terapijos metodai yra vieni iš efektyviausių. Tačiau kiekvienas mokytojas yra unikalus ir savo darbe pasitelkia jam labiau priimtinus metodus.

Ką patartum tėvams, kurie dvejoja, ar leisti vaiką į lietuvišką mokyklą?

Jau yra pripažinta, kad vaikas visų pirma turi išmokti tėvų, mamos kalbą, o vėliau mokintis kitos kalbos. Manau, kad vaikui, kaip augančiai asmenybei, reikia žinoti savo šaknis. O į šią mokyklą vaikus leisčiau todėl, kad Mano Pirmuosiuose Moksluose vaikai mokinami netradiciškai, patrauklia forma supažindinant su kalba, o

kiekvienos temos metu daromas projektas ugdo kūrybiškumą. Dažnai į mokyklą atvyksta žinomi lietuviai, šviesuoliai, kurie pasidalina neįkainuojama patirtimi. Taip norima parodyti vaikams, kad yra daug galimybių, pasirinkimo kelių. Mano pirmuosiuose moksluose vaikai daug dainuoja, vaidina, bendrauja su vietos valdžios atstovais, taip jie įgyja daugiau pasitikėjimo savimi, gali pristatyti save ir mokyklą. Tokie gebėjimai padės vaikams ateityje, kai jie žengs savarankiškus žingsnius ieškantis darbo, kuriant savo verslą. Čia ugdomi ne vykdytojai, o kūrėjai.

Svečiuojasi Londono Barking’o ir Dagenham’o rajono tarybos pirmininkas Darren’as Rodwell’as

Mokai vaikus nuo dvejų metų ir augini dvi dukras, kokius dvikalbystės “perliukus” pastebi ir kokius sunkiausius etapus galėtum įvardinti?

Manau, kad dvikalbiai vaikai yra labiau apdovanoti, jie turi galimybę nuo mažens ne tik kalbėti abiem kalbomis, bet ir pažinti skirtingas kultūras, pagaliau jie – kūrybiškesni, nes jų smegenys dirba žymiai intensyviau, susidaro daugiau neuroninių jungčių. Mokslininkų yra įrodyta, kad vaikai, kurie kalba daugiau nei viena kalba, greičiau išmoksta skaityti, geriau mąsto kritiškai ir geba greičiau spręsti problemas.

Sunkiausias etapas, kada vaikai pradeda lankyti anglų mokyklą ir maišo abi kalbas. Tačiau, jei vaikas ir toliau sistematiškai mokinamas abiejų kalbų, ilgainiui viskas stojasi į vietas.

Filmuko šaltiniai:

• Marijos Mendelės-Leliugienės Socialiai atsakingos asmenybės ugdymo programa “Aš esu kūrėjas”.
• Marija Mendelė-Leliugienė, “Socialiai atsakingos asmenybės ugdymo modelis”, (2012), Vilnius, Justitia, p. 67.

< Atgal