PENKIAMEČIAI SUVAIDINO “EGLĘ ŽALČIŲ KARALIENĘ”
- Kategorija: Naujienos
- Date: July 15, 2013
Lietuviškos pasakos yra žiaurios? Tikriausiai ne kartą girdėjote tokį lietuviškų pasakų vertinimą ir patys galvojote, ar verta jas skaityti vaikams. Kritikai ir analitikai analizuoja ir interpretuoja istorines, mokomąsias, rimtas ir nerimtas mūsų pasakų žiaurumo priežastis.
Kritikų vertinimai neatgraso mūsų nuo lietuviškų pasakų skaitymo su mokiniais. Šiuolaikiniai filmukai skleidžia daug labiau destruktyvias idėjas vaikams ir gana dažnai net be jokio pamokymo.
Mes lietuviškose pasakose ieškome mums artimų veikėjų, galvojame, kaip mes elgtumėmės tokiose situacijose, įsijaučiame į veikėjus, diskutuojame, kaip galima būtų išvengti bėdų. Smagu, kad vaikai ne tik klauso pasakų, bet ir labai entuziastingai jas vaidina.
Praėjusią vasarą mokytoja Erika istorijos temos projektui pasirinko ne istorinį įvykį, o pasaką „Eglė žalčių karalienė“. Ko gero, tikrai ne kiekvienam vaikui tėvai vakarais skaito pasakas, dar rečiau – lietuviškas pasakas. Šiuo projektu norime paskatinti tėvus prisiminti tuos laikus, kai patys susirangę tėvams ant kelių smalsiai klausydavotės sekamų pasakų. Būtų puiku, kad pasakų skaitymas daugeliui vaikų būtų ne tik senų laikų tradicija. O gal tai gali tapti nauja, malonia šeimos tradicija?
Mes neabejojame, jog lietuviškos pasakos tikrai domina vaikus. Kurdami video projektą apie „Eglę Žalčių Karalienę“ negalėjome atsistebėti vaikų pastangomis renkantis vaidmenis. Nei vienam berniukui Žilvino vaidmuo nepasirodė neįdomus ar liūdnas, visi norėjo jį vaidinti, todėl dalyvavo atrankoje.
Praėjusią savaitę šią mūsų pasaką pristatė „Lietuvos Žinios“:
Šis ir kiti rimti praeitų mokslo metų projektai labai subrandino šią grupę. Vienas jų – spektaklis vaikams „Vabalai Tinginiai Mokiniai“ sukurtas pagal Liutauro Degėsio poezijos knygą vaikams „Žolynas – Žvėrynas“.
Vaikai išmoko išklausyti vieni kitus, išaugo jų motyvacija ir sutvirtėjo atsakomybė, pasitikėjimas savimi, neliko nei vieno vaiko nedrįstančio išsakyti savo nuomonę.
Labai džiaugiamės, kad dabar jau šešiamečiais tapę mokinukai yra ir vaikiškai linksmi, ir jau tikrai labai protingi. Tai įrodo ir labiausiai džiugina faktas, jog be visų kitų temų vaikus labai domina etnokultūros projektai. Kviečiame žvilgtelėti dar kelis praeitų metų darbus.
Mokydamiesi apie orą vaikai keliavo laiku ir buvo nusikėlę į labai senus laikus, kai lietuviai melsdavosi dar baltiškiems dievams.
Kalbėdami apie namus ir šeimą su mokytoja Erika penkiamečiai sukūrė ir tradicinę sodybą, o pristatydami ją tėvams priminė vaikystės atostogas praleistas kaime ir senelių pasakojimus apie linksmybes jaunystėje.
O ką ten po darbų savaitgalį veikdavo jaunimas? Susirinkdavo visi į kluoną? Taigi, baikit skaityt, einam kartu šokt 🙂
